Pimai

Pimai
Pimų moteris vandennešė (1904 m.)
Gyventojų skaičius	~15–19 000
Populiacija šalyse	Meksika Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalba (-os)	papagų-pimų, ispanų, anglų
Vėliava
Religijos	krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba
Giminingos etninės grupės	papagai, smėlynų papagai, kitos pimų tautos (tarahumarai, huičioliai ir kt.)

Vikiteka:	Pimai

Pimai (isp. pima, sav. Akimel O’odham – „upės žmonės“) – indėnų tauta ir tautų grupė, gyvenanti sausringoje Šiaurės Amerikos pietvakarinėje dalyje. Plačiąja prasme pimus sudaro [upės] pimai (Akimel O’odham), papagai (Tohono O’odham), smėlynų papagai (Hia C-eḍ O’odham), opatai, tarahumarai (rarámuri), kaitai, korai, huičioliai, tepekanai, tepechuanai, nijai ir kiti, kalbantys jutų-actekų kalbų šeimos pimų grupės kalbomis.

Pimai siaurąja prasme gyvena daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose (Arizonoje), Hilos upės baseine, taip pat – šiaurės Meksikoje. Populiacija – apie 15 tūkst. žmonių. Vartoja papagų-pimų tarmes, priklausančias jutų-actekų kalbų šeimai, didelė dalis kalba ispaniškai ar/ir angliškai. Dauguma pimų – krikščionys (daugiausia katalikai).

Pimai nuolat kariaudavo su apačiais, jumais. Kasa Grandės kanjono apylinkėse yra išlikę pimų molinių statinių, drėkinamųjų kanalų liekanų.

Tradiciškai verčiasi drėkinamąja žemdirbyste – augina kukurūzus ir kitus javus, pupas, moliūgus, tabaką, medvilnę. Taip pat užsiima rankiojimu, medžiokle, žvejyba, kolonijiniu laikotarpiu perėmė gyvulininkystę (augina arklius, paukščius, kiaules). Išvystę audimo, siuvinėjimo, krepšių pynimo amatus. Dabar dažnai dirba samdomus darbus miestuose. Tradicinis pimų būstas kupoliškas, pastatytas iš rąstų, dengtų šiaudais ir lapais. Apranga panaši į kitų Meksikos tautų, seniau nešiodavo odinius rūbus, austus apklotus.

Pimų šeima mažoji, patrilokacinė (vėliau – neolokacinė). Turi turtingą tautosaką, išlikęs šventviečių (ypač Kasa Grandės rajone) pagerbimo paprotys.

XX a. pimai pradėjo smarkiai metizuotis, perėmė ispanų kalbą.^[1]