Sokiai (tauta)

Sokiai
Sokių karnavalas
Gyventojų skaičius	86 500
Populiacija šalyse	Meksika (Čiapasas, Oachaka, Tabaskas)
Kalba (-os)	sokių, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	michiai, popolukai

Sokiai (isp. zoque, sav. O`depüt, Angpøn) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje: šiaurės Čiapase, rytų Oachakoje ir pietų Tabaske. Populiacija >85 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 60 tūkst.). Jų vartojama sokių kalba priskiriama negausiai michių-sokių kalbų šeimai. Pagrindinės tarmės – Kopainalos. Okotopeko, Ostuako. Taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai.

Svarstoma, kad michių–sokių tautų protėviai yra olmekų civilizacijos (II tūkstm. pab.–I tūkstm. vid. pr. m. e.) steigėjai. Tiesa, labiau tikėtina, kad michiai–sokiai I tūkst. pr. m. e. buvo išstumti iš pietų Pueblos ir šiaurės Oachakos į pietus ir rytus, kur prisidėjo prie olmekų civilizacijos užkariavimo. I tūkst. m. e. sapotekų kraustymasis į pietus perskyrė michius ir sokius.

Sokių pynėjų rankdarbiai. Takotalpa, Tabaskas

Sokiai augina kukurūzus, pupeles, moliūgus, daržoves, pardavimui – kavą, kakavą, bananus. Laiko vištas, kalakutus, verčiasi puodų žiedimu, maišų, tinklų, krepšių pynimu iš agavos pluošto.

Būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, dvišlaičiu čerpiniu (Simohoveloje) arba žoliniu stogu, su sienomis iš žagarų, sutvirtintų lianomis ir apteptų moliu, su plūkta asla. Kartais prie namo pristatoma virtuvė. Priešais namą paprastai įrengiama stoginė arba keturšalė galerija.

Šiaurės sokių vyrai dėvi baltas medvilnines kelnes ir marškinius, moterys – mėlynus klostuotus sijonus, uipilius trumpomis rankovėmis ir nedidelėmis iškirptėmis, dideles baltas skaras. Pietuose vyrai ant baltų kelnių dar velkasi zomšines kelnes iki kelių, papuoštas raštais ir kišenėmis; marškinių atlapai puošiami raudonais išsiuvinėjimais. Moterys ten vilki kelissyk aplink liemenį apsuktus sijonus, juodai ties pečiais ir atlapais išsiuvinėtus uipilius. Nešioja auskarus, karolius.

Sokių virtuvėje vyrauja kukurūzų, pupelių, daržovių ir mėsos patiekalai.

Atokesniuose rajonuose išlikusios sokių seniūnų tarybos. Paplitęs žemės ūkio ir statybų talkų paprotys. Šeima mažoji, patriarchalinė. Nors santuokos dažniausiai savanoriškos, lemiamą vaidmenį sudarant santuoką turi jaunųjų tėvai. Dabar sokiai ženkliai asimiliavęsi su meksikiečiais.

Sokiai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), vaiduokliais, raganavimas, būrimas. Po talkų rengiamos gausios vaišės. Tradiciniai šokiai patyrę ryškią ispanų įtaką.