Udmurtai
| Udmurtai | |
|---|---|
 Udmurtų dainininkės
| |
| Gyventojų skaičius | 570 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:552 299
|
| Kalba (-os) | udmurtų, rusų |
| Religijos | stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | komiai (zyrianai ir permiai) |
Udmurtai (Удмуртъёс) – finougrų tauta, gyvenanti Rusijoje. Daugiausia udmurtai gyvena Udmurtijoje (410 584), taip pat Tatarstane (23 454), Baškortostane (21 477), Permės krašte (20 819), Sverdlovsko srityje (13 789), Kirovo srityje (13 639). Be to, šiek tiek udmurtų gyvena Ukrainoje ir Kazachstane. Kalba finougrų kalbų grupei priklausančia udmurtų kalba, nors dabar didelė dalis kalba tik rusiškai.
Udmurtų tauta pradėjo formuotis susikaidžius permių etninei grupei. Šiaurės udmurtai buvo smarkiai paveikti rusų, o pietų – tiurkų tautų (ypač totorių). Iki I tūkstantmečio pabaigos udmurtai buvo valdomi Volgos Bulgarijos, vėliau – Aukso Ordos ir Kazanės chanato. 1489 m. Viatkos žemė su ten gyvenusiais šiaurės udmurtais tapo pavaldi Rusijai. XVI a. užkariavus Kazanės chanatą ir likusios udmurtų žemės užvaldytos rusų.[1] Šie udmurtus ilgą laiką vadino votiakais (вотяки). 1920 m. sudaryta Votų autonominė sritis, o 1934 m. Udmurtijos ATSR.
Udmurtai tradiciškai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, augino rugius, kviečius, miežius, avižas, grikius, soras, linus, kanapes. Daržuose augino kopūstus, bulves, griežtis, agurkus. Svarbi buvo medžioklė, žvejyba, bitininkystė, rankiojimas. Udmurtai vertėsi miško kirtimu, dervos gamyba, audimu, nėrimu, siuvinėjimu. Nuo XVIII a. išvystytas metalo apdirbimas. Gyveno nedideliuose gimininiuose kaimuose (bukseliuose). Jie kurti šalia upių, šaltinių, neturėjo gatvių.
Udmurtų folklorą sudaro mitai, pasakos, legendos, mįslės, lyrinės dainos.[2] Tradiciškai grojo guslėmis (крезь), dambreliu (ымкрезь), švilpynėmis iš žolių stiebų (чипчирган, узьы гумы), dūdmaišiu (быз). Vėliau paplito balalaikos, gitaros, armonikos. Tradicinis udmurtų tikėjimas dualistinis, pasaulis suvoktas kaip trinaris. Pasaulio kūrėju laikytas dievas Inmaras, o naikintoju – Keremetas (Šėtonas). Savo dievus ir dvasias turėjo vanduo, vėjas, miškai, pievos ir kt. Buvo šventų giraičių kultas. Ikikrikščioniškos apeigos buvo vykdomos iki XIX a.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Удмурты,Большая советская энциклопедия, T. XXVI (Тихорецк—Ульяново). – Москва: Советская энциклопедия, 1977
- ↑ udmurtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015