Pereiti prie turinio

Werner Heisenberg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Verneris Heizenbergas
vok. Werner Karl Heisenberg
Gimė 1901 m. gruodžio 5 d.
Viurcburgas, Vokietija
Mirė 1976 m. vasario 1 d. (74 metai)
Miunchenas, Vokietija
Veikla vokiečių fizikas
Sritis kvantinės mechanikos pradininkas
Alma mater Miuncheno universitetas
Doktorant. vadovas Arnoldas Zomerfeldas
Žymūs studentai Felix Bloch
Edward Teller
Žinomas (-a) už Heizenbergo neapibrėžtumo principas
Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra)
Žymūs apdovanojimai

1932 m. Nobelio fizikos premijos laureatas

Vikiteka Werner Heisenberg
Parašas

Verneris Heizenbergas (vok. Werner Karl Heisenberg, 1901 m. gruodžio 5 d. Viurcburgas, Vokietija – 1976 m. vasario 1 d. Miunchenas, Vokietija) – vokiečių fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas 1932 m., kvantinės mechanikos pradininkas. Jo vardu yra pavadinta stipendijų programa mokslininkams (Heisenberg stipendija, vad. Heizenbergo profesūra).

Verneris Heizenbergas buvo vedęs Elizabet Šūmacher, jie turėjo 7 vaikus – keturias dukteris ir tris sūnus.[1]

Ankstyvieji metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Heizenbergas gimė Viurcburge, Vokietijoje, Kaspar Earnesta August Heisenberg, vidurinės mokyklos mokytojo, ir jo žmonos Annie Wecklein šeimoje.

Heizenbergas, 1924 m.

Nuo 1920 iki 1923 m. Miuncheno universitete ir Getingeno universitete studijavo fiziką ir matematiką. Daktaro laipsnį gavo būdamas 21 m., 1923 m. Miunchene, vadovaujamas Zomerfeldo. Savo habilitaciją jis užbaigė 1924 m. Getingene, vadovaujamas Makso Borno.

Temą Heizenbergo disertacijai pasiūlė Arnoldas Zomerfeldas – apie turbulenciją. Disertacijoje buvo aptariamas laminarinio tekėjimo stabilumas ir turbulentinio tekėjimo kilmė. Stabilumo problema buvo tiriama naudojant Oro-Zomerfieldo lygtį.

  1. KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 169 p. ISBN 5-430-03260-3.